Apie naujųjų ES valstybių prisijungimo prie euro zonos buvo diskutuojama Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete šių metų kovo mėnesį. Komiteto nuomone, dauguma naujųjų valstybių narių tikriausiai norėtų kuo greičiau prisijungti prie euro zonos. Tai bus įmanoma, kai jos atitiks nustatytus reikalavimus. O tai reiškia, kad jos turi vykdyti griežtai apibrėžtas ir subalansuotas ekonomikos politikos kryptis. Reikalavimai yra tokie: pakankamai žema infliacija ir palūkanų normos, žemas biudžeto deficitas ir valstybės skola bei stabili valiutos keitimo norma.
ES ekspertų teigimu, Estija, Lietuva ir Slovėnija yra pirmosios iš naujųjų valstybių narių atitinkančių euro įvedimo kriterijus. Tačiau šiuos kriterijus reikia išlaikyti iki pat euro įvedimo, o taip pat ir jį įvedus.
Ar tai pavyks padaryti priklausys nuo ekonomikos augimo, darbo užmokesčio didėjimo, infliacijos bei bedarbystės lygio. Daug priklausys ir nuo būsimosios mokesčių reformos pasekmių.
“Visos šios problemos šiuo metu yra valdžios galvos skausmas, kuris neturi būti perkeltas šalies piliečiams”, – teigė A.Kvedaravičius.
Pasak LPSK pirmininko pavaduotojo, dabar pats laikas Lietuvos gyventojams paaiškinti kokią įtaką jiems padarys euro įvedimas. Taip pat, reikėtų atsakymų į tokius klausimus, kaip pasikeis gyventojų perkamoji galia po euro įvedimo ir dėl neišvengiamo kainų augimo (infliacijos), ir kaip tai bus kompensuojama bent jau išlaikant dabar esamą perkamąją galią bei kokiu santykiu bus keičiami litai į eurus ir nustatomas darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės išmokos. Valdžia turi garantuoti, kad įvedus eurą nei vieno Lietuvos gyventojo ekonominė ir socialinė būklė nepablogėtų. Žmonės turi žinoti ir pragyvenimo lygio perspektyvas ir kaip to bus siekiama.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas konstatavo, kad pragyvenimo lygio skirtumai 15-oje ES valstybių narių ir naujosiose valstybėse narėse greitai nesumažės. Tam, kad skirtumai išnyktų prireiks dešimtmečių. Politinė integracija ne visada reiškia pajamų ir pragyvenimo lygio skirtumų sumažėjimą.
“Ekonominių, finansinių ir socialinių reformų vienintelis tikslas – užtikrinti nuolatinį ir stabilų visų žmonių pragyvenimo lygio augimą”, – akcentavo LPSK pirmininko pavaduotojas.
A.Kvedaravičiaus nuomone, profesinės sąjungos turi inicijuoti diskusiją dėl euro įvedimo, pareikalauti, kad valdžia nuolat informuotų visuomenę apie pasiruošimą euro įvedimui, valiutos keitimo tvarką ir galimas pasekmes gyventojams.
LPSK informacija
