Posėdžio dalyviai išklausė A.Syso pranešimą apie Konfederacijos darbo kryptis 2005 metams. Pasak jo, svarbiausiomis darbo kryptimis išliko narių gynimas, vieningumas ir narystės plėtra. A. Sysas paskatino profsąjungas aktyviau dalyvauti teikiant pasiūlymus įstatymų leidybai, nes profsąjungos šioje veikloje pasyvesnės už darbdavius.


Baigdamas pranešimą A. Sysas sukėlė pirmąją diskusijų bangą įvertindamas LR Seimo rinkimus, kuriuose dalyvavo ir LPSK atstovai. Posėdžio dalyvių nuomone, LPSK atstovai nepakankamai aktyviai vykdė rinkiminę agitaciją, o ir informacijos trūko.


Konfederacijos pirmininko pavaduotojas A. Kvedaravičius kalbėjo apie lobistinę veiklą ir jos perspektyvas profsąjungose bei supažindino su LPSK atstovų veikla Europos Sąjungos komitetuose. A. Kvedaravičius kalbėdamas apie lobizmą akcentavo jo svarbą profsąjungoms dirbant įstatymų leidybos plotmėje. Anot jo, LPSK reikia registruoti savo lobistą, kuris galėtų įtakoti įstatymų leidybą.


Generalinė sekretorė J. Matuizienė aptarė Konfederacijos atstovų veiklą šalies Trišalėje taryboje, Trišalėse komisijose bei regionų trišalėse tarybose. J. Matuizienė pasiūlė artimiausiu metu Vilniuje įsteigti regiono LPSK centrą, kuris atstovautų Konfederaciją Vilniaus regiono Trišalėje taryboje. Dabar profsąjungų interesus sostinėje atstovauti patikėta Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacijos pirmininkui R. Nemaniui.


Daugiausiai diskusijų sukėlė LPSK teisininkės J.Vaičaitytės pranešimas apie siūlomus LPSK įstatų pakeitimus, kuriuos planuota pateikti ir įteisinti gruodžio 3 d. įvyksiančioje Konfederacijos metinėje ataskaitinėje konferencijoje. Pagrindinis diskusijų tikslas buvo regionų profsąjungų centrų reikalavimas jų teises sulyginti su profsąjungų šakų teisėmis, skirti finansavimą jų veiklai, įtraukti jų atstovus į Konfederacijos valdybos ir tarybos sudėtį ir kt.


Pagrindinius regionų reikalavimus LPSK įstatų papildymui pateikė AB „Utenos trikotažas“ ir Utenos regiono profsąjungos pirmininkė L. Taleikienė. Ji siūlė įteisinti regionus, kaip lygiaverčius partnerius įrašant įstatuose, kad Konfederacija „jungianti savo narius šakiniu ir regioniniu principu“, „Nacionaliniu lygiu išsaugoti, ir didinti narystę, jungti, remti ir koordinuoti Konfederacijos narių veiklą šakų ir regionų mastu“, „plėtoti Konfederacijos regioninių jaunimo, moterį, bedarbių ir kitų grupių veiklą, teikiant finansinę ir metodinę paramą“, Konfederacijos taryboje „šakos ir regioniniai junginiai turintys iki tūkstančio narių turi 1 vietą, turintys 2 tūkst. narių – 2  vietas, 3 tūkst. – 3 vietas, 4 tūkst. – 4 vietas ir t.t.“ Tarybos posėdžiai turėtų vykti ne du, bet keturis kartus metuose arba kartą ketvirtyje.


„Man kyla klausimų dėl regiono atstovavimo Taryboje. Jeigu kas sako, kad šakos moka nario mokestį, o iš nario mokestį mokančių yra formuojama Taryba ir Valdyba. Atsiranda regionas, kuris nario mokesčio LPSK nemoka, dažniausiai yra mūsų organizacijų junginys. Tai gerai, bet yra ir organizacijų, kurios nedalyvauja LPSK  veikloje ir mes sakome, kad jie bus mūsų tarybos nariai. Tai nesuprantamas dalykas. Tuomet reikia atsisakyti Konfederacijos įstatų pirmojo punkto“, –  teigė A.Sysas reaguodamas į įstatų pakeitimų siūlymus.


Ne visiems Tarybos nariams buvo aiški regiono sąvoka. Kilo klausimas: ar Panevėžio apskritis, Panevėžio rajonas ir Panevėžio miestas yra trys savarankiški regionai, ar regionais galima vadinti tik apskritis? LPSK pirmininko pavaduotojas A.Kvedaravičius paaiškino, kad regionų sąvokas yra nustačiusi valstybė, kad regionas tai apskritis, miestas ir rajonas, o profsąjungos neturėtų jų keisti. LPSK regionai turi kurtis pagal valstybės nustatytą šalies teritorinį padalinimą, nes profsąjungoms reikia bendradarbiauti su tuose regionuose veikiančiomis Valstybės ir darbdavių institucijomis.


Taryba pritarė pasiūlymui – sudaryti naują įstatų rengimo grupę, dar kartą viską gerai apsvarstyti ir gal būt kitais metais sušaukus neeilinį LPSK suvažiavimą patvirtinti naują jų redakciją bei išrinkti naują Konfederacijos pirmininką, jeigu taip nutars Suvažiavimo delegatai.


A.Kvedaravičius taip pat pasiūlė profsąjungoms inicijuoti siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių pagerbimo. „Reikėtų atgaivinti nusipelniusių inžinierių, mokytojų ir kitų darbuotojų garbės vardo suteikimą labiausiai nusipelniusiems šalies žmonėms.  Tokius siūlymus reikia parengti visiems kartu“, – teigė LPSK pirmininko pavaduotojas.



LPSK atstovas ryšiams su visuomene G. Petrauskas, A.J.