LR Darbo kodeksas, įsigaliojęs jau nuo 2003 m. sausio  1 d. nustatė, kad darbuotojų atstovais gali būti profesinės sąjungos arba darbo tarybos. Tačiau darbo tarybos negalėjo veikti, kol nebuvo jų veiklą reguliuojančio specialaus įstatymo. LR Darbo tarybų įstatymas įsigalios nuo jo paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos ir kurtis darbo taryboms nebebus jokių kliūčių. Trumpai apžvelgsime pagrindines LR Darbo tarybų įstatymo nuostatas.


Darbo tarybų įstatymas teigia, kad darbo taryba sudaroma tais atvejais, jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. Įmonėje nepriklausomai nuo to, ar ji turi filialų ar atstovybių, gali būti sudaroma tik viena darbo taryba. Ši norma nenukrypo nuo Darbo kodekse įtvirtintos darbo tarybų koncepcijos, t.y. darbo taryba kuriasi tik tose įmonėse, kuriose nėra veikiančios profesinės sąjungos.


Darbo taryba sudaroma įmonėje, kurioje šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų susirinkime. Darbuotojų susirinkimas, kuriame renkama darbo taryba arba darbuotojų atstovai, yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės darbuotojų. Vis dėlto kaip ir profesinės sąjungos, taip ir darbo tarybos steigimo iniciatyvos teisė įstatyme suteikta darbuotojams. Darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys, gavęs rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio įmonės darbuotojų pasirašytą pasiūlymą dėl darbo tarybos sudarymo.
Darbo tarybą, atsižvelgiant į įmonės darbuotojų skaičių, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 narių. Darbo taryba sudaroma trejų metų laikotarpiui.


Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę šešiolikos metų ir išdirbę įmonėje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.


LR Darbo tarybų įstatymas apibrėžia ir jos narių garantijas. Labai svarbu tai, kad darbo tarybų nariai savo funkcijas vykdo darbo metu ir už tai jiems paliekamas jų darbo užmokestis. Darbo tarybos nariai darbo tarybos posėdžiams ir jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu kolektyvinė sutartis nenumato didesnio valandų skaičiaus. Darbo tarybos narių kvalifikacija, reikalinga darbuotojų atstovų funkcijoms įgyvendinti, turi būti keliama darbdavio lėšomis. Kvalifikacijai reguliariai kelti per metus turi būti skiriama ne mažiau kaip trys  dienos.


Įstatymo 19 straipsnis darbo taryboms numato teisę dalyvauti informavimo, konsultavimo procedūrose, sudaryti kolektyvinę sutartį, kreiptis į teismą dėl darbdavio sprendimų teisėtumo, patekti į įmonės patalpas bei susipažinti su darbuotojų darbo sąlygomis bei kitas teises. Tačiau darbo taryba negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos profesinių sąjungų prerogatyva, kol kas tokia teise yra profesinių sąjungų teisė skelbti streiką.


Pagal LR Darbo tarybų įstatymo nuostatas profesinės sąjungos įsteigimas įmonėje, kurioje jau veikia darbo taryba, darbo tarybos veiklos nenutraukia, bet įpareigoja jas veikti kartu. Pagal įstatymo 27 straipsnį, jei nepasibaigus darbo tarybos kadencijai nustatyta tvarka įmonėje yra įsteigiama ir pradeda veikti įmonės profesinė sąjunga ar įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo bei gynimo funkciją perduoda atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbo taryba tęsia savo veiklą. Jei įmonėje veikia ir profesinė sąjunga, ir darbo taryba, įmonės kolektyvinę sutartį sudaryti ir kitas darbuotojų atstovų funkcijas vykdyti turi teisę jungtinė profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovybė. Nesutarus dėl atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas (konferencija).

Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad darbo tarybai pabaigus savo kadenciją, o profesinei sąjungai tebetęsiant savo veiklą, nauja darbo taryba nebegali būti sudaroma, nes ten jau veikia profesinė sąjunga.